Grupinis portretas

Algimantui Aleksandravičiui

iš poezijos knygos

Vladas Braziūnas. lėmeilėmeilėmeilė. - Vilnius: Vaga, 2002

paskutinė pradžia: vaidenasi – vandeny sklendžia

Išsigandusi nuosaka, sklendės kietai užšautos, delnas

Į saują, mėšlungišką kumštį, moteris kumši, išeik

Pažiūrėk, šviesokaitos dėmės mėgina susikalbėti

su medituojančiais, Regis, visi atsidūrę prieš

Objektyvą, slepias užkaukės, plaukia į

Neryškumo zoną, autorius laukia lietaus, gal

Atplaus, atplukdys čiurkšlėmis išsipraususius

nuogus, neguodžiamus, nebeišverčiamus į

mums suprantamą kalbą, svarbi tik šviesa

atsklindanti iš tamsumos paskutinės, tik akį

tik pusę akies, pusę žvilgsnio apšvietusi grimzta

į kūdikio kūną, raukšles, susiraukšlijusius debesis

neišsilijusius, neišsisakiusius, santykis subjektyvus

priežastingi ryšiai, bet nematomi, kyla akispūdis

potvynis kyla, atoslūgis sprogsta, nusineša mus

2000. XI. 29 – XII.1