Vladas Braziūnas |
Grupinis portretasAlgimantui Aleksandravičiui
Vladas Braziūnas. lėmeilėmeilėmeilė. - Vilnius: Vaga, 2002
paskutinė pradžia: vaidenasi – vandeny sklendžia Išsigandusi nuosaka, sklendės kietai užšautos, delnas Į saują, mėšlungišką kumštį, moteris kumši, išeik Pažiūrėk, šviesokaitos dėmės mėgina susikalbėti
su medituojančiais, Regis, visi atsidūrę prieš Objektyvą, slepias užkaukės, plaukia į Neryškumo zoną, autorius laukia lietaus, gal Atplaus, atplukdys čiurkšlėmis išsipraususius
nuogus, neguodžiamus, nebeišverčiamus į mums suprantamą kalbą, svarbi tik šviesa atsklindanti iš tamsumos paskutinės, tik akį tik pusę akies, pusę žvilgsnio apšvietusi grimzta
į kūdikio kūną, raukšles, susiraukšlijusius debesis neišsilijusius, neišsisakiusius, santykis subjektyvus priežastingi ryšiai, bet nematomi, kyla akispūdis potvynis kyla, atoslūgis sprogsta, nusineša mus
2000. XI. 29 – XII.1
|